Tikriausiai sunkiai rastume Z kartos atstovą, kuriam ši frazė sukeltų teigiamų sentimentų. Kuomet kalbame apie darbą nuo 8 iki 5, dažniausiai turime omenyje nuobodžias korporatyvines pareigas, ar bet kokį rutinišką darbą fiksuotu laiku, fiksuotoje vietoje. Tačiau ar ši sąvoka visada turėjo neigiamą reikšmę? Pažiūrėkime kaip istorija keitė mūsų supratimą apie tai kas yra efektyviausias darbo laikas ir kokią įtaką tam turėjo šiuolaikiniai standartai.
Kada atsirado konceptas „nuo 8 iki 5“?
Šios sąvokos ištakos siejamos su legendiniu pramonės magnatu Henriu Fordu. Nors 1926-ais metais 8 valandų darbo diena jau nebebuvo naujiena, tačiau būtent jis pirmasis oficialiai įvedė 8:00 – 17:00 darbo laiką visiems „Ford“ gamyklos surinkimo linijos darbuotojams. Tokiu būdu verslininkas tikėjosi padidinti darbuotojų produktyvumą ir motyvaciją, kurią skatino grupinis darbas fiksuotu laiku.
Sumanymas pasiteisino, atnešdamas konceptui „8-5“ globalų populiarumą ne tik tarp darbdavių, bet ir tarp darbininkų visame pasaulyje. Juk iki tol, daugelis jų dirbo gerokai ilgesnes valandas, tad šis įvykis žymėjo naują erą vienam labiausiai pažeidžiamų socialinių sluoksnių.
Darbo laikas ir pokyčiai visuomenėje
Panašu, kad savo laiku, konceptas „8-5“ tapo savotišku proveržiu. O kada ir kodėl jis pradėjo įgauti neigiamą reikšmę? Žinoma tiek, kad jau 1980 metais išleistas filmas ir dar populiaresnė daina „9 to 5“ pašiepė tokį darbo modelį ir akivaizdžiai jį siejo su kapitalistine korporacijų kultūra: „Jie tiesiog naudojasi tavo protu ir niekada tavęs neįvertina./ Juk egzistuoja geresnis gyvenimas. Ir tu apie tai svajoji, ar ne?“ pusiau juokais klausia dainos atlikėja Dolly Parton. Tačiau šis požiūris tėra ledkalnio viršūnė, kurią suformavo žaibiškas XX a. progresas.
Tarp 3 ir 8 dešimtmečių pasaulyje įvyko nemažai pokyčių, kurie atvedė mus prie šiuolaikinio požiūrio į darbo kultūrą. Ir pagrindinė to priežastis, be abejonės, yra technologijos. Jos lėmė fizinės darbo jėgos poreikio mažėjimą ir padėjo sukurti daugiau intelektinio darbo vietų, kurioms fiksuotas darbo laikas atrodė vis mažiau aktualus. Žinoma, tos pačios technologijos ilgainiui suteikė mums daugiau priemonių dirbti nuotoliniu būdu, o tai atvėrė unikalią galimybę didelę dalį darbų atsieti nuo konkrečios darbo vietos.
Tikslumo dėlei reikėtų pastebėti, kad technologijos tikrai yra ne viskas – visuomenėje įvyko nemažai socialinių pokyčių, pakeitusių požiūrį į darbo santykius ir vadovavimo stilių. Šiandien, daugelis ofiso darbuotojų nebijo reikalauti lankstaus grafiko, o vadovai noriai jį suteikia, suprasdami, kad mikrovadovavimo laikai liko praeityje.
Kodėl jums gali tikti fiksuotas darbo laikas?
Nors kai kam, konceptas „8-5“ asocijuojasi su nuoboduliu ir suvaržymais, tačiau savaime, tai nėra blogas modelis – tiesiog, jis priimtinas ne kiekvienam. Maža to, toks darbo laikas turi daug privalumų, kuriuos neretai įvertina sėslesni žmonės, jaučiantys stabilumo poreikį:
- Fiksuotas darbo laikas padeda lengviau planuoti laisvalaikį.
- Paprasčiau atskirti poilsį nuo darbo, mažėja galimybė perdegti.
- Palaikomi socialiniai ryšiai darbe, išnaudojami kiti biuro privalumai.
- Žinojimas, kad darbo negali atidėti vėlesniam laikui, padeda susikaupti.
Tai tėra keli pavyzdžiai iliustruojantys, kad „8-5“ gali būti tai, kas geriausiai pasiteisina jums ir jūsų gyvenimo būdui. XXI a. suteikia mums galimybes reguliuoti savo darbo laiką pagal poreikį, tad svarbiausia atvirai, nesivaikant tendencijų, sau atsakyti kas yra efektyvu jums ir pasinaudoti šiuolaikinėmis galimybėmis.